nušvisti

nušvisti
nušvìsti intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; N, L, LL305 1. Š žr. prašvisti 1: Dar dienelė nenušvito, jau mergelė pėdus rišo LTR(Btr). 2. Rtr, Š nusigiedryti: Dangus nušvìto K. Laukiau, kad nušvìstų oras DŽ. Žiemą vis daugiau[sia] apsitráukusi, par speigus nušviñta kiek Krš. | Kaip įėjo Uršulia, net man oras nušvìto (tarsi nušvito, t. y. lengviau pasidarė) Slm. | refl.: Tačiau tikram čėsui priėjus nusišvito ir kone visai tyka pastojo Ns1854,2. 3. pradėti šviesti, spindėti, sušvisti: Nušvìto saulutė DŽ1. Kaip tiktai saulutė pavasario nušvito, labai anksti gaspadorius subudino savo vaikelius Tat. Vėl žaibas nušvito Žem. | Aušra naujos gadynės teka: nušvis ir saulės spinduliai Mair. | prk.: Dabar išnyko tos tamsybės, šviesybė nušvito Tat. Laikai juk mainos: slėgė pikti – nušvis kiti Lietuvai, mūsų tėvynei Mair. Lietuvos žmonėms nušvito didingi tikrojo atgimimo laikai rš. Mūs Laurynui vieną rytą laimė nelauktai nušvito K.Bink. Tai nušvito jaunystėlė kaip gaivi saulelė LTR(Mrj). 4. staiga pasidaryti apšviestam, šviesiam: Nušvito visi pašaliai gaisro J. Nušvìto visas sodas ČrP. Nu tos padkavos nušvìto visas kiemas tas (ps.) Varn. Nušvitus scenai, jau įsikarščiavęs kalba kaimo seniūnas K.Saj. Palengva išsisklaidė debesys, dangaus kraštas nušvito pusiau žydra, pusiau violetine spalva rš. Apskundė paskui, kad jis turi tokią plunksną, kad pakajai nušvistų DS88(Rs). Gražus žaibais nušvitęs kelias! S.Nėr. Žmonės praminė ją Saulyte: sulig jos atsiradimu nušvito senelio troboje, ir išnyko iš jo trobos vargas (ps.) Klvr. 5. pasidaryti ryškesniam, šviesesniam, labiau matomam: Kalne rugeliai nušvito, balelėj rožės pražydo Lnkv. Iš tolo regėti aukso liepsna nušvitęs gluosnis sp. | Paskendusi žieduos, žemelė vaisių duos, nušvitusi naujais kaimais rš. ║ atsigauti: Žolė nušvìs, ka užlijo tei gerai [p]Jrb. 6. DŽ prk. pralinksmėti: Atėjo mergaitė visa nušvìtus iš džiaugsmo Mrj. Anas tik visas nušvìto perskaitęs laišką! Sv. Ir nušvito puikus bernužėlis, kaip pamatė mergelę V.Krėv. Kad tas žmogelis teip pakalbėjo, tai aplink stoviančių veidai nušvìto Plšk. Tas kaip saulė nušvìto, tiktai stypt nu pečiaus Als. 7. prk. paaiškėti: Yra, tiesa, rinkinyje ir silpnokų rašinėlių, tačiau, rodos, pravartu buvo ir į juos atsižvelgti, kad skyrelyje gvildomasai dalykas plačiau nušvistų rš. Tik staiga vaikui nušvito galvoje, jis suprato, kaip čia yra Mš.
◊ ãkys nušvìto
1. NdŽ, KŽ, DS273(Rs), Lnkv, Dkš staiga pralinksmėjo, nudžiugo: Pamačiau ateinant sūnų, net nušvìto ãkys Vb. Prasidžiugo kriaučius, net akys jam nušvito A1885,328. Žiūriu – netoli triobelė – net akys nušvito BsPII104. Žmogui net akys nušvito – toks turtas! LTR(Dkk).
2. Vkš geriau pasijuto: Kai ji tą kraują supylė, mo (man) ãkys nušvìto Skdv. Ką tu, tuoj ãkys nušvìto Kair.
3. labai palengvėjo, lengviau pasidarė: Kai paleidė žmones iš dvaro, tai net ãkys nušvìto Pl.
sáulė nušvìto prasidėjo geresnis gyvenimas, palengvėjo: Palauk truputį. Ir tau nušvis saulė V.Piet. Visą laiką vargas i vargas, jai nenušvìto sáulė niekad Bgt.
širdìs nušvìto Klp pasidarė linksmiau: Kai vyrai įstūmė [į vagoną], ta jau biškį nušvìto širdìs Kal.
\ švisti; apšvisti; atšvisti; įšvisti; nušvisti; pašvisti; peršvisti; prašvisti; prišvisti; sušvisti; užšvisti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • nusvisti — nusvìsti intr. nušvisti: Saulutė, pamačiusi žydinčius, mėlynuojančius viržynus, skaisčiai nusvido sp. svisti; nusvisti; pasvisti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nušvisti — nušvi̇̀sti vksm. Nušvi̇̀to saulùtė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nušvitimas — nušvitìmas sm. (2) NdŽ, KŽ 1. → nušvisti 4: Vėl viskas nušvito, ir tuo nušvitimu stovėjo prieš ją senoji močiutė J.Balč. 2. → nušvisti 6: Jo godžiai klausos publika, o kartu atvestieji iš kalėjimo draugai pritaria nežymiais judesiais arba… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasvisti — pasvìsti intr. KŽ nušvisti: Virtuvėje lempelė pasvido, sučirškė ir kelius kartus žybtelėjus užgeso Pč. svisti; nusvisti; pasvisti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstulpti — apstul̃pti 1. žr. apstulbti: Senis karalius, tai išgirdęs, apstulpo iš baimės LTR(Pn). Marija rados mažne kaip apstulpusi ir apmirusi P. 2. intr. nušvisti spindulių stulpais: Saulėleidis ten vakaruos gaisru apstulpęs S.Nėr. stulpti; apstulpti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšvisti — apšvìsti KII254, Rtr, OGLII317, KŽ; R377, MŽ506, Sut, N 1. intr. impers. kiek išaušti, prašvisti: Ką tik pradėjo apšvìst – i parvažiuo[ja] Šmk. Jau žiburys nereikalingas, jau apšvìtę Prn. 2. tr. Š, DŽ, KŽ užtikti aušrai ką nors: Mus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsivyzdėti — 1. atsižvelgti, paisyti: Dievas vyzdėte atsivyzdėjo ant savo sutvėrimo ir palaimino J. Ir pradžiugos dvasia mana Dieviep, jog atvyzdėjos ant nužeminimo tarnaitės savos DP471. Atsivyzdėk ant to, Pone Dieve, sūnaus savo žadėjimo PK136. Koleig, o… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsižiūrėti — atsižiūrėti, atsižiū̃ri (atsìžiūri, atsižiūro Kb, Drsk), ėjo NdŽ, KŽ 1. Q573,653, Sut, N, K, L, Rtr, DŽ atsigręžus pasižiūrėti: Ėjęs ėjęs atgal atsižiūrėjo J. Turbūt gerokai lupt gavo, kad ištrūkęs nešė kudašių neatsižiūrėdamas Dkš. Einu einu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atveizdėti — 1. tr. Rtr, KŽ atskirti, nutolinti: Aš atveizdėjau jį, t. y. atskyriau nuo savęs J. 2. refl. MŽ220, Sut, RtŽ, J, Š pažiūrėti atgal: Atsiveizdmi R, MŽ, N. Lipdamas į vagoną dar atsiveizdėjo J.Jabl(Žem). 3. refl. I, K, Š, KŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšvisti — atšvìsti intr. Š; Kel1862,111 1. NdŽ pradėti geriau regėti, matyti, praregėti: Nutrauks velkį, šviste viskas atšvìs Krš. Kad man akys atšvìst[ų], tai devyniais džiaugsmais nusdžiaugčia Plš. Kiaulpienę yr sveika suvalgyti – jums akys atšvìs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”